- plūšinti
- plū́šinti (-yti), -ina, -ino, plūšìnti, -ìna, -ìno, plušìnti, plùšinti 1. tr. daryti, kad plūšytų, skartų: Neplūšink siūlų Auk. Į akmenį tuos čebatus brūžino ir tą botagą plūšino BsMtI50(Brt). 2. refl. eiti plaušais, brigzti, skarti: Botago galas plūšinas nuo taukščiojimo J. Plū́šinas siūlai, išvalnė[ja], kad minkšti randas, nebdikti J. | Linai plū́šinas (atsiskiria pluoštas nuo spalių), čėsas kelti J. 3. tr. taršyti, velti: Vėjis plùšina gijas, t. y. drasko, ant žiogrio J. 4. tr. dulkinti: Gijas, ant karties pakabinusys, plùšina ana J. Plùšink, kol išplušinsi dulkes iš kauro, drabužių J. 5. tr. plakti, daužyti: Paleidus linų grįžčią reikia gerai plū́šinti, kad pairi būtų linai kuodeliuo dirbti Up. Neplušink audeklo Dr. 6. tr. Šts, Up, Skr šnek. mušti, perti: Plūšìna botagu Vrn. Vaiką plušino motyna M.Valanč. 7. tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti, kirsti, šveisti: Vaikas kad plū́šina duoną – pìlna bùrna Lp. Arklys kad plū́šina šieną, tai net ausys lakioja Lš. 8. tr. kirsti, genėti: Medžius plū́šino Rod. 9. intr. Vlkv, Lš šnek. sunkiai eiti, klampoti: Reikėjo per purvyną pėsčiam plū́šinti Švn. Plū́šinau plū́šinau per pieską Kb. Arkliai plū́šina (braido, mina) po pievas, o ganytojų niekur nėr Kb. 10. intr. Lzd, Vv sunkiai dirbti, plušėti: Plū́šinau plū́šinau per visą dieną ir nepabaigiau pievos pjaut Ūd. Plū́šini žmogus visą gyvenimą, o senystoj vis tiek vargas Rdm. Visus metus plū́šinau kai jaučias, o ką aš už tai gavau?! Smn. \ plūšinti; apiplūšinti; atplūšinti; įplūšinti; išplūšinti; nuplūšinti; paplūšinti; parplūšinti; prasiplūšinti; priplūšinti; suplūšinti
Dictionary of the Lithuanian Language.